​Dieviškosios gailestingumo šventovė
Kongregacijos Širdies gailestingo Jėzaus seserų namų tėvynė Myślibórze

"...Dievas reikalauja, kad būtų kongregacija, kuri skelbtų Dievo gailestingumą pasauly, ir melstųsi už jį pasauly"
(Šventos Sesers Faustynos Dienoraštis, 436).

Myslibužas, Lenkija (Myslibórz). Įsikūręs prie Myślibórz ežero Ščecino-Kamień vyskupijoje. Pirmą kartą Myslibužas minimas 1238 m. dokumente. 1262-1270 metais Myslibužui suteikus miesto teises mieste ėmė kilti reprezentaciniai statiniai. Dabartinis Myslibužo vardas patvirtintas 1946 m. gegužės 7 d. Dabartinis Myslibužo vardas patvirtintas 1946 m. gegužės 7 d. 1947 m. Myslibužo prie Šventojo Kryžiaus bažnyčios apsistojo Vilniuje pal. kunigo Mykolo Sopočkos įkurta Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, kuri tęsia šv. Faustinos misiją, todėl 1993 m. ši bažnyčia paskelbta Dievo Gailestingumo šventove. 

Myślibórz Švento Kryžiaus bažnyčia su vitražu pagrindiniame altoriuje, 
pastatyta 1905 metais (Šv. Faustinos gimimo metais), kaip vienintelė katalikų bažnyčia šiame regione

Vitražas Myślibórz Švento Kryžiaus bažnyčioje

​ 1993 m. rugpjūčio 1 d. kun. arkivyskupas Marianas Pšykuckis (Marian Przykucki) į vienuolyną Myslibuže iškilmingai įnešė palaimintosios sesers Faustinos relikvijas. Tą dieną Jo dekretu bažnyčiai ir vienuolynui buvo suteiktas Dievo Gailestingumo Šventovės titulas.

Ištrauka iš arkivyskupo dekreto:  
„Bažnyčia ir vienuolynas, paminėti pranašiškame palaimintosios sesers Faustinos regėjime ir aprašyti „Dienoraštyje“, atrodo, kad yra pačios Apvaizdos nurodyta ypatingam Dievo gailestingumo garbinimui ir Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijai įsitvirtinti skirta vieta. (...) Tegul šioje vietoje per visus laikus bus garbinamas Dievo gailestingumas, tegul ši, sesers Faustinos išrinkta vieta, sulauks nuolatinio jos užtarimo ir paramos, tegul mūsų tikintieji čia sulaukia ypatingo gailestingumo, išmeldžia sėkmingą laikinumą ir amžinąjį gyvenimą“. 

Sesuo Faustyna ir sesuo Benigna – naujosios kongregacijos pirmosios motinos

Ištraukos iš sesers Faustinos Osinskos „Dienoraščio“, kuriuose aprašomas pirmasis seserų apsilankymas Myslibuže:  „Gražioje vietovėje įsikūręs Myslibužas21. (...) kairėje pusėje tyvuliuoja didžiulis ežeras, kurio paviršius bundančio ryto rūkuose spindi tarsi metalinis. (...) Kiek buvo džiaugsmo, kai išvydome dar užrakintus mažos bažnytėlės vartus ir dviejų aukštų namą su veranda ir iškaba„Caritas“. Apsidairę suvokėme, kad tai išsvajotoji vieta vienuolynui, ir tyliai atsidusome pagalvoję, kaip būtų puiku, jeigu galėtumėme čia apsigyventi. (...) daug žalumos, darželių, tylus, ramus žemės kampelis su vienuolyno namais. Dėkojome Dievui, į šią tylą, į šią ramybę mus atvedusiam...“ 
Iš kunigo Mykolo Sopočkos „Prisiminimų“, 1948 m.:  „Tiksliai išsipildė beveik viskas, ką sesuo Faustina išpranašavo apie šią vienuoliją. Kai 1944 m. lapkričio 16-osios naktį Vilniuje priiminėjau pirmųjų šešių kandidačių asmeninius įžadus arba kai praėjus trejiems metams atvykau į pirmuosius šios vienuolijos namus Myslibuže, buvau pritrenktas tų sutapimų, apie kuriuos man pasakojo šviesaus atminimo sesuo Faustina. (...) Navoje išvydau šiek tiek apgadintą Viešpaties Jėzaus mirtį ant kryžiaus vaizduojantį vitražą. Žiūrėjau į jį nustebęs ir su džiaugsmu, nes sesuo Faustina kaip tik man buvo pasakojusi apie tokią bažnytėlę ir vitražą joje“ .

​ Dievo Apvaizda šventosios sesers Faustinos misijoje ypatingą vaidmenį skyrė jos nuodėmklausiui ir dvasiniam vadovui – kunigui Mykolui Sopočkai. Kai 1933-1936 metais sesuo Faustina gyveno Vilniuje, kunigas buvo nepakeičiamas jos pagalbininkas, padedantis atskleisti jos vidinių išgyvenimų ir regėjimų prasmę. Jo skatinama ji parašė dienoraštį, išskirtinę vertę turintį katalikų mistikos dokumentą. Jame vaizduojamas ir Mykolas Sopočkos kunigiško gyvenimo šventumas, ir jo darbas įgyvendinant Viešpaties Jėzaus nurodymus. 

"Ši yra matoma pagalba jums ant žemės. 
Jis jums padės užtikrinti mano valią ant žemės" 
(Šventos Sesers Faustinos Dienoraštis, 53).

​Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymas, jo iškėlimas viešam garbinimui, Dievo Gailestingumo vainikėlio skleidimas, pirmosios pastangos įsteigti Gailestingumo šventę bei įkurti naują vienuolių kongregaciją – visa tai vyko Vilniuje kunigo Mykolo Sopočkos pastangomis. Nuo to laiko bendri, maldomis ir kančiomis apvainikuoti darbai spinduliuoja visam pasauliui.  
​ Savo paskelbtuose moksliniuose darbuose kun. dr. Mykolo Sopočka pateikė naujų Dievo gailestingumo kulto maldingumo formų teologinius pagrindus, tų formų, kurias uoliai pats skleidė, aktyviai užsiimdamas evangelizacija ir bendruomenine veikla.

​Kunigo palaimintojo Mykolo Sopočkos sarkofagas su jo palaikais
Dieviškosios Gailestingumo šventovė, Balstogė, Palaimintojo Mykolo Sopočkos aikštė 1

​ Dabar vienuolija įgyvendina savo, steigėjo joms perduotą, charizmą keliose dešimtyse vienuolynų Lenkijoje ir užsienyje. Pagrindinis šios vienuolijos dvasinis bruožas yra Dievo gailestingumo kontempliacija, beribis pasitikėjimas ir sekimas Jėzaus pavyzdžiu, atliekant gailestingus darbus, ypač skirtus tiems, kuriems labiausia reikia.
Savo apaštališka veikla Gailestingojo Jėzaus seserys tenkina šių dienų Bažnyčios poreikius, be to, jos rūpinasi paliatyviosios slaugos ligoninėmis, užsimezgusios gyvybės išsaugojimo namais, rekolekcijomis, katechizacija. Kiekvieną dieną savo malda Jėzau, pasitikiu Tavimi jos patiki Dievo gailestingumui apaštališkus darbus ir savo gyvenimą. Vienuolijos įžadai joms yra visiškas pasitikėjimas Dievu, kai pasitiki ne savo jėgomis, bet Visagalio Dievo gailestingumu.   

​žr. daugiau  

zgromadzenie.faustyna.org/