​ 1993 m. rugpjūčio 1 d. kun. arkivyskupas Marianas Pšykuckis (Marian Przykucki) į vienuolyną Myslibuže iškilmingai įnešė palaimintosios sesers Faustinos relikvijas. Tą dieną Jo dekretu bažnyčiai ir vienuolynui buvo suteiktas Dievo Gailestingumo Šventovės titulas.

Ištrauka iš arkivyskupo dekreto:  
„Bažnyčia ir vienuolynas, paminėti pranašiškame palaimintosios sesers Faustinos regėjime ir aprašyti „Dienoraštyje“, atrodo, kad yra pačios Apvaizdos nurodyta ypatingam Dievo gailestingumo garbinimui ir Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijai įsitvirtinti skirta vieta. (...) Tegul šioje vietoje per visus laikus bus garbinamas Dievo gailestingumas, tegul ši, sesers Faustinos išrinkta vieta, sulauks nuolatinio jos užtarimo ir paramos, tegul mūsų tikintieji čia sulaukia ypatingo gailestingumo, išmeldžia sėkmingą laikinumą ir amžinąjį gyvenimą“. 

Sesuo Faustyna ir sesuo Benigna – naujosios kongregacijos pirmosios motinos

​ Ištraukos iš sesers Faustinos Osinskos „Dienoraščio“, kuriuose aprašomas pirmasis seserų apsilankymas Myslibuže:  „Gražioje vietovėje įsikūręs Myslibužas21. (...) kairėje pusėje tyvuliuoja didžiulis ežeras, kurio paviršius bundančio ryto rūkuose spindi tarsi metalinis. (...) Kiek buvo džiaugsmo, kai išvydome dar užrakintus mažos bažnytėlės vartus ir dviejų aukštų namą su veranda ir iškaba„Caritas“. Apsidairę suvokėme, kad tai išsvajotoji vieta vienuolynui, ir tyliai atsidusome pagalvoję, kaip būtų puiku, jeigu galėtumėme čia apsigyventi. (...) daug žalumos, darželių, tylus, ramus žemės kampelis su vienuolyno namais. Dėkojome Dievui, į šią tylą, į šią ramybę mus atvedusiam...“ 

​Iš kunigo Mykolo Sopočkos „Prisiminimų“, 1948 m.:  „Tiksliai išsipildė beveik viskas, ką sesuo Faustina išpranašavo apie šią vienuoliją. Kai 1944 m. lapkričio 16-osios naktį Vilniuje priiminėjau pirmųjų šešių kandidačių asmeninius įžadus arba kai praėjus trejiems metams atvykau į pirmuosius šios vienuolijos namus Myslibuže, buvau pritrenktas tų sutapimų, apie kuriuos man pasakojo šviesaus atminimo sesuo Faustina. (...) Navoje išvydau šiek tiek apgadintą Viešpaties Jėzaus mirtį ant kryžiaus vaizduojantį vitražą. Žiūrėjau į jį nustebęs ir su džiaugsmu, nes sesuo Faustina kaip tik man buvo pasakojusi apie tokią bažnytėlę ir vitražą joje“ .